- vištukė
- vištùkė sf. (2)
1. maža vištų jauniklė, vištelė: Katri pailgi [kiaušiniai], tai vištùkės bus Dg.
2. geltonas valgomas grybas, voveraitė: Daug vištùkių vienoj vietoj pridygę Brb.
3. menk. apie neišmanančią mergaitę: Nebarsčiau gėlyčių [bažnyčioje], miesčionkutės kur leis vištùkę kaimietukę Brš.
◊ vištùkę gáudyti žaisti tokį žaidimą, pušinėti: Gavėnion vištukès gáudom: užsirišam viena akis ir gaudom kitas Dg. Bovijas jauni: tai užriša akis, tai vištùkę gáudo Srj.
Dictionary of the Lithuanian Language.